dust of the road

Here it is - my last days in Chengdu. As some of you know, I have been stressed out most of my time here - visa issues, irresponsible agency employees, adaptation to local politeness of Chinese people and most common feature of working class man (and woman sometimes) - spitting.. On friday all my worries were over as I got back my passport and though I would be able to enjoy last few days with my sweetie here. Nevertheless, today morning wasn’t exactly what I planned. I opened my email box which had my mum’s and sister’s emails on the top. Damn Iceland volcano is not willing to give me some time off from worrying. All Europe air traffic is paralyzed by the bloody ash from some volcano in Iceland and the prognoses of ash clouds doesn’t seem great. Although my flight back to Europe is only on Friday next week, it seems that volcano might be active not only for the next few days but even for the months!!! It made me really upset as I was very much looking forward to come back home, fix my teeth, meet friends, have a haircut and head off to China again to start my challenging half year job in Expo 2010. Well, lets keep fingers crossed, I am still hoping to get back home. Volcano, pleaseeee do not mess up my plans!

Pirmosios dienos Bankoke sufleravo, kad čia teks lavinti savo kūno kalbos įgudžius bandant susikalbėti su vietiniais, kurie vargiai moka mano tris mėnesius kasdien praktikuotą anglų kalbą. Ir Filipinuose ir Šri Lankoje ji vartojama tvarkant biznio reikalus, tad puikiai suprantama veik kiekvieno išsilavinusio šių šalių piliečio. Dėja Tailande angliškai ne kiekvienas biznismenas šia kalba užmegstų ir patį paprasčiausią pokalbį. Tad mosikuodama rankomis ir bandydama imituoti įrimasi valtimi nelikau suprasta tailandiečių, o galiausiai džiaugiausi jog Bankoke galima sutikti būrius turistų, kurie savo laužyta anglų kalba sugebėjo nusakyti maršrutą iki pirmosios prieplaukos.

Dėja būriai turistų nei kiek negelbsti bandant išsiaiškinti kokį maistą mes šiandien valgysim, Su prancūzu Pierrick pietaudami gatvės kavinukėje aiškinomės ne tik rankų mostais – ne kartą man teko imituoti ne tik kriuksinčią kiaulaitę, tačiau ir karvę ar vištytę, bandant išsiaiškinti kokia mėsa naudota viename ar kitame patiekale. Vyresnio amžiaus tailandietės žino tik vieną žodį – Coca Cola, kurį irgi vargais negalais surezga laužydamos prie visai kitokio garsyno pripratusį liežuvį.

Pirmieji susidūrimai su Tailande įsišaknyjusiu homoseksualų pasauliu ne vienam lietuvaičiui sukeltų pasibajurėjimą, kai kosmetikos parduotuvėje man ant rankos kremuką testuoja ir maloniai trindama rankytę pasakoja apie jo privalumus gražuolė ‘ladyboy’, kurį galiu identifikuoti tik iš žemo vyriško tembro. O vaikinukui užsukus į masažo saloną, net plaukai pasišiaušia, kai jį atlikti atskuba ilgomis riestomis blakstienomis ir nepriekaištingu makiažu pasidabinusi ‘mergaitė-berniukas’. Tą patį vakarą pas Toom’ą atsikrausto naujas tailandietis CS’eris Ted, kuris įpusėjus poklabiui mane apstulbina: ‘As you know I am gay…’, toliau imdamas pasakoti istoriją apie naują savo simpatuką – švedą, kurį rytoj važiuoja aplankyti Pattaya miestelyje. Ta proga prie Ted’o prisijungiu ir aš. Kartu keliausime į Pattaya: aš aplankyti Giedriaus, o Ted’as į pasimatymą su švedu.

Kelionė mums neprailgsta. Turiu pasakyti, kad gėjus gali būti keliasdešimt kartų geresnis pašnekovas, nei kai kurios padružkės. Jautriai reaguodamas į ‘relationship’ istorijas ir pats pasakodamas savo nuotykius su iš galybės šalių turėtais ‘boyfriends’ Tedas prisipažįsta, jog begalo norėtų susipažinti su lietuvaičiu. ‘Lithuanian boyfriend would be so great! Do you know any here, in Thailand?” – emocijų nevaldo Ted’as ir dalinasi savo patirtimi apie japonus vaikinukus ‘you should try a japanese boyfriend, they are very extreme! In Japan everything is extreme, music, job, sex….’… Iki kelionės pabaigos Ted’as spėja ne tik papasakoti apie savo draugus Pattayoje, tačiau ir suplanuoja mums dvigubą pasimatymą. Sakosi, žinantis vieną ‘bitter-sweet’ rusaitį, kuris yra ‘straight’, tad man kaip tik į porą. ‘Just do not fall for him’ – mane ne kartą perspėja naujasis draugas, kuris pasirodo seniau buvo įsimylėjęs rusaitį, tačiau jo jausmai liko nesuprasti ‘straight’ vyruko. Mane su visomis tarbomis atvežęs prie namo Ted’as išvysta gražiai sudėtą vaikinuką, ir jau šnibžda į ausį “He is sooo HOT! He is mine!” – geriau nei betkada suprantu ką reiškia ‘konkurencija dėl vyruko’, kai mes abu šypsomės praeinančiam gražuoliui…

Testing smile shutter: Toom, Finish boy and me

Bangkok sightseeing: Pierrick and me

Bankokas. Atsimenu dar vaikysteje, gudziais 1995-taisias i galva man istrigusi projekto Pompa shmoteli “Och ty ach ty Bankoko naktys/ sekso miestas prostituciu fiestas” (Bankoko naktys). Tai turbut buvo pirmas kartas kuomet isgirdau Bankoko pavadinima. Toks mistinis, kazkur tolimojoje Azijoje jis man ir buvo isipaises i galvele. Niekada nesusimasciau kodel butent tokios dainos eilutes apie prostitutes asocijuojamos su Bankoku, o ir rupeti man nelabai rupejo. Leidusis i mano didziaja kelione po Azijos platybes karts nuo karto vis isgirsdavau apie prostitucija, lady boys, homoseksualus ir visas kitas Bankoko, o kartu ir viso Tailando ypatybes. Taciau ne minciu nebuvo, kad si miesta teks aplankti. Viena grazia diena gavau zinute is Giedriaus, Play savininko, kuris dar anais metais leidosi placiajam pasaulyje pasibastyti ir buvojo kazkur Egipte… Pasirodo vyriokas gavo siuntima i Tailanda, o kadangi kaip tik tuo metu neturejau ne menkiausio supratimo i kuria puse taukti po Sri Lankos, Giedriaus kelioniu vingriai man sufleravo tolimesni marsruta.

2010-metu sausio 1 diena, ismiegojus po siautulingo visa Colombo grietinele sutraukusio vakarelio Galle Face viesbutyje, jau sviezia galva nusprendziau padovanoti sau dovana Naujuju Metu proga ir pradeti naujus kelioniu metus. Po valandziukes lektuvo bilietai Colombo - Bankok jau tupejo mano el pasto dezuteje, o as uodziau 2010-tuju kelioniu kvapa.

Sausio 28 diena, po 4 dienu non-stop mano ir Dechen islydetuviu vakareliu ir grudulingu atsisveikinimu su draugais, sedejau visom vaivorykstes spalvom ismargintam lektuvo salone ir gurksnojau viski. Thai Airways - pirmoji mano pazintis su Tailando kultura: spalvingomis uniformomis pasidabinusios stiuardeses sveikinosi graziai linkteledamos suglaudusios delnus prie krutines, o alchoholiniais gerimais avialinijos vaisino keleivius nemokamai (prisimenu savo nesulyginamas patirtis su paskutinius 3 metus nuolatos naudotomis Ryanair avialinijomis…).

Ryte leidziuosi Bankoko aerouoste. CS’eris Toom man atsiunte puikias nuorodas kaip is aerouosto atsigauti iki jo namu, tad be dideliu sunkumu (su kuriais susidure Juan’as ir zadejo man nesuskaiciuojamas valandas nervu beieskan Toom namu) atsiduriu pas tailandieti 38-eriu metu, zema, apvaluti programuotoja - puslapiu dizaineri. Didziule sirdi turintis Toom savo dideliame name, kuri dalinasi su broliu daznai priima ne viena ir ne du, o burius CS’eriu. Syky sakosi buvo suguzeja visos 14 galvu! Dabar Toom stoga selpia trims CS’eriams: suomiui 21-eriu metu vaikinukui, kuris kaip Toom sako dar visai vaikas: yklimpo berniokas i beda, nes jo viza sioje salyje baigesi pries daugiau nei 200 dienu, o jis dar cia (bet tai jau visai kita istorija…), prancuzui Pierrick, kuris dar tik pradejo savo kelione po Azija ir panasiai kaip as - nelabai isivaizduoja i kuria puse traukti, ir man - po Azijos paltybes besiblaskanciai lietuvaitei, kuria jam prisake hostinti, priziureti ir globoti Tailande mano amzius nematytas draugas Juanas, neseniai pats pas Toom apsistojes ir isbuves cia visa menesi.. (mintis nuslysta, kai pagalvoju, kad panasiai gali nutikti ir man:))

“Back in civilization” - mintis kirba galvoje nuo tos akimirkos kai iskisau nosi is aerouosto. Puikus keliai ir ju konstrukcijos, gausybe transporto, dangoraiziai, modernizuoti atsiskaitymo uz kelius aparatai… Gausios parduotuviu virtinos, nematyti benamiu sunu gatvese (tuo labiau karviu!), bet vis dar… nesvietiskai pigu, karsta, sauleta, pulsuojanti tailandietiska kultura aplink tave ir tu ja jau kvepuoji! Ej, as vis dar cia, rytuose, bet pagaliau parduotuveje galiu isigyti tamponu ir, matyt, surasti bet kuri isigeista daikta! Ko dar gali trukti?!

Kadangi savo bloga apleidau daugiau nei menesiui – su Dainium buvom pasinere i rimta keliavima – vargu ar pavyktu atpasakoti visus yspudzius ir nuotykius Palavane. Tad cia pasidalinsiu keletu vaizdu ir ispudziu.

Sabonge su Dainium aplankem pozemine upe, kur neplanuotai isvydom ir grazuoliu konkurso filmavima.

Pozemineje upeje…

Antraja nakti namuke ant poliu kitame gale isikure porele, kurie atskleide poliu minusus…  Siubavom visa nakti su isdykaujanciais isimylejeliais..

Sabongo vaizdai

Kita diena issiruosem i El Nido. Isbandem autostopa Filipinuose. Ir turiu pasakyti – veike nei kiek neprasciau nei Lietuvoje.

Musu vairuotojas pasiule apsistoti pas ji, tad dziungliu keliais nuvaziavom i miestuka rytineje Palavano pakranteje. Susispazine su gausia musu naujojo draugo seima, kita diena valtimi isplaukem i El Nido.

Nakvojom palepeje

El Nido dvi dienas dziaugiausi island hopping’u, taciau pirmaja diena snorklinusi be atokvepio antraja pasilikau tinginiavimui ant denio.

Aplanke siauriausiaji musu keliones tiksla leidomes atgal link Puerto Pincesa..

Besisveciuodami sioje saloje padareme keleta pakeitimu musu keliones marsrute. Pirmiau planave leistis i Penanga Malaizijoje, kur Dainius turejo begti maratone, sumasteme traukti i Sri Lanka. Tad lapkricio 18d leidziames Colombo!

Tolimiausias mūsų kelionės tikslas Palawane – El Nido – miestelis pačioje salos šiaurėje. Iki jo 8 valandos kelionės autobusu. Pakeliui dar keletas vietų kurias norėtūsi, o kitas privaloma pamatyti. Tad nusprendžiam atstumą iki El Nido įveikti atkarpomis. Pirmas sustojimas – Sabangas. Čia galima rasti vieną ilgiausių požeminių upių pasaulyje, tad svečiuojantis Palawane ją apalnkyti tiesiog būtina. Dainius žadėjo trumpą kelionę, tačiau į kelionę leidęsi aštuntą valandą ryto miestelyje atsiduriam tik apie pietus. Požeminę upę lankysim rytoj, tad šiandien įsikuriam ir ilsimės.

Dainius nulūžta namuke palei jūrą, o aš skubu pasilepinti saulės atokaitoje. Kadangi žmonių čia ne per daugiausiai pagaliau galiu nesivaržydama kepintis saulutėje pamiršus net ir minimalius pliažo drabužėlius. Kai savo naujais potyriais pasidalinau su Dainium jis tiesiog suglumo ir nė nedvejodamas paklausė ar niekas man nieko nesakė.

Kurorte kur įsikūrėme atrandu prisijaukintą bezdžionėlę pririštą prie šakos. Leidžiu jai užlipti ant rankos, o jis (patinėlis) ima masturbuotis trindamasis man į ranką. Pakraupstu ir imu klykdama šauktis Dainiaus pagalbos. Traukiu ranką į šalį ir dar gerą pusvalandį negaliu atsitokėti – jaučiuosi išprievartauta. Kiek vėleliau išvystu vietinį vaikinuką išdykaujantį su šiuo patvirkusiu gyvunėliu. Jis ragina ją paglostyti, ir štai bezdžioniukas elgiasi kurkas geriauJ Po valandžiukės mudu tampam pačiais geriausiais naujais draugais. Vos tik bandant nueiti toliau, bezdžioniukas kimba man į palukus ir nepaleidžia. O kai galiausiai pavyksta išsivaduoti nuliūdęs delbia akis žemyn. Sugrįžus atgal, šoka man ant krūtinės ir šiltai įsirango į glėbį leisdamas susižavėjimo kupinus šūksnius.

„Įsimylėjau“ - po vakaro praleisto su bezdžioniuku konstatuoju Dainiui ir jau imu svarstyti, kiek šansų savo naująją simpatiją parsigabenti į namus. Dainius užtikrina kad šiąnakt nesileis miegoti tryse, o rytojui pasiūlo užsisakyti atskirą dvivietį kambarį man ir bezdžioniukui.

Labanakt.