dust of the road

Pirmadienis. Naujos savaitės pradžia. Toniui reikia traukti į mokslus, o mes jau pakuojames kurpines - netrukus trauksim į Guimaras salą. Pirmiausia keltu plauksime į Iloilo miestelį Panay saloje, o iš ten pasieksim Guimaras.

Paliekam Negros

Iloilo mus pasitinka Tonio draugė April. Padeda mums susirasti hostelį (čia juos vadina pension house) ir pakviečia kartu pavakarieniauti Breakthrough – mėgstamiausiame Tonio jūros maisto restorane.  April, kaip ir kiti mūsų filipiniečiai draugai nepaliaudama reikalauja dėmesio ir šnekina arba šneka pati. Pakeliui iš restorano į hostelį jaučiamės nuvargę. Aš ir Dainius nutylam. April sunerimsta ir jau girdim April nuostabą: „You are so quite, guys…“.

Breakthrough

Vakarą pratesiame jaukiame bare, kuris įsikūręs mūsų hostelio pašonėje. Čia groja vietinė grupė. Apsidžiaugiu, nes prie garsios muzikos pagaliau galėsim atsipūsti ir šnekėti mažiau. Nors triukšmas nelabai mus išgelbėja ir bendrauti April vistiek trokšta, čia mums pagelbsti Pedoy. Pedoy -Tonio draugas karininkas, kuris mus kuruos Guimaras. Jis atskuba su mumis susipažinti į barą hostelyje. April ir Pedoy pažystami tik tiek, kiek yra bendrave telefonu, tačiau Tonis jų geras bendras draugas, taigi jiedviems atsiranda daug temų šiam vakarui.

Susipažinimas su April ir Pedoy

Antradienį kartu su Pedoy mes skubam į keltą nuplugdinsiantį mus į Guimaras. Vos tik įlipus į keltą Pedoy pasitikslina: „Kurpinėse neturite vaisių?“ Nustembu. Pasirodo, į mangų salą negalima įsivežti mango vaisiaus ir jų sėklų. Mango vaisius vienas iš šios salos pasididžiavimų. Jam lygių daugiau niekur nerasi.

Kelionė netrumpa, taigi spėjame išgirsti daug istorijų ir geriau susipažinti su mūsų nauju bičiuliu. Suprantu, kad ramybės ir tylos vargiai su juo turėsime. Neužsičiaupdamas Pedoy pasakoja apie savo karininko darba. Jis viršiausias „human intelligence“ padalinio vadas Guimaras saloje. Čia jo teritorija – stebi, informuoja valdžią. Sakė – dirba kaip šnipas. Su savimi visad turi ginklą. Pažįsta visus šioje saloje ir pasakoja veik kiekvieno pravažiuojamo namo istorija. Sako, kad seniau dirbo intensyvesnėse teritorijose, kur jam tekdavo atlikti pačius nešvariausius darbus, o dabar džiaugiasi gan ramiu darbu prižiūrėdamas salą.

Po geros valandžiukės atvykstame  į vietą kur apsistosime. Iš už kelio vingio išlindus pastatui man atvėpsta žandikaulis. Ne namukas, o tikrų tikriausia vila. Kadangi esame žurnalistai,  gyvensime čia nemokamai: Dainius parašys apie kurortą savo straipsniuose, aš - pafotografuosiu. Vila greitu metu bus atidaryta kaip kurortas, o dabar tai tik vieno turtuolio retai aplankomas šeimos atostogų namas. Pedoy daug ir su pagarba šneka apie namo savininką ir sako, kad rytoj su juo susitiksime. Šeiminikas yra Pedoy draugas, taigi mūsų kariškis čia praleidžia nemažai laiko. Namą prižiūri bent trys tarnai, kurie rūpinasi čia auginamais gyvūnais. Net krūpteliu už lango išvydusi ginkluotą vyruką. Pedoy kaip mat paaiškina, jog tai teritorijos apsauginis. Tūkstančius kainuojančius gyvūnus mini zoologijos sode už namo reikia akylai saugoti.

Vila ir jos teritorija

Atvykius mus pasitinka tarnai. Pliaupia atogražų lietus -prie manęs atbėga moteris su skėčiu, palydęti ligi durų. Daiktus paima jaunesnis tarnas. Palydi mus į kambarį kuriame įsikursime.

Mūsų kambarys

Pedoy klausiam, ar paplūdimiuose priimtina „topless sunbaths“. Jis draugiškai paaiškina, kad taisyklių nėra, bet geriau to nedaryti, mat susilauksiu daug nepageidaujamo dėmesio. Tačiau tik tada, kai nusigaunam iki paplūdimio imu suprasti šios šalies taisykles. Vietinės merginos ir moterys čia maudosi tik su maikėmis ir šortais iki kelių. Buvau vienintelė mergina su gan atviru bikiniu, todėl susilaukiau visų aplinkinių žvilgsnių. Pedoy džiaugėsi, kad šiandien saulės mažai, tad pliaže nedaug žmonių: jei jų būtų daugiau, nepatartų man maudytis nė su bikiniu. Vos išlindus iš vandens Pedoy bando mane apjuosti sarognu (tradiciniu filipiniečių moterų rūbu-skara): su bikiniu patartina tik maudytis, o išlipus iš vandens – prisidengti. Mano planai topless paplūdimiui po Filipinų saule sudega jai nė nepasirodžius.

Pirmosios akimirkos Filipinų paplūdimiuose

Grįžus į vilą mus pasitinka tarnai su garuojančia vakariene ant stalo. Davėme jiems 400 pesų (19Lt) nupirkti maisto produktams ir kąnors paruošti. Patiekalai vienas už kitą skanesni, tačiau ant grotelių paruoštų baklažanų troškinys tampa mano mėgstamiausiuoju. Tarnai begioja aplink stalą nešiodami vandenį ir siūlydami gaivintis vaisvandeniais, o aš vis dar negaliu patikėt kad mes atsidūrėm tokiam rojaus kampelyje.

Vakarienė viloje

Tąpačią dieną nusprendžiam keisti savo kelionės planus ir pasiliekame čia, vietoje mūsų susidaryto maršruto praleisti likusias dienas Boracay, kol prasidės Bacolod‘o Masskara festivalis. Sutaupysim galybę pinigų ir pasigėrėsim Guimaras grožybėmis.
Pedoy vis dar neužsičiaupdamas tauškia, o as veik pro ašaras Kinderiui skundžiuosi, kad daugiau negaliu jo klausyti. „Tokia šios vilos kaina“ – šypsosi Dainius, o aš jau pradedu įgusti stiklinėm akim žiūrėdama į Pedoy pasinert į savo minčių pasaulį. Svarbu, kad atrodytų jog jo klausausi. Bjauroka, bet mano nuovargis daro sava.