Bohol - pirmoji diena džiunglėse
Šiandien keliamės anksti, nes planuojam važiuoti į Mactan salą, kurioje yra Lapu-Lapu miestelis ir pagrindinis Cebu aerouostas. Lapu-lapu buvo nužudytas Magelanas, tad reikia aplankyti žymią vietą. Planuojam miestelyje apsistoti nakčiai ir sulaukti dar vienos lietuvaitės Eglės, kuri prisijungs prie mūsų kelionės dviems savaitėms.
Netikėta žinutė ryte viską apverčia aukštynkojom. Eglė pavėlavo į lėktuvą Londonas – Kuala Lumpūras. Planas keliauti į Lapu-lapu, o kitą dieną grįžti atgal tampa neracionalus, tad keičiam maršrutą ir maunam tiesiai į Bohol salą, kur sulauksim Elgės, nusipirkusios papildomus skrydžius ir žurnalisto Roberto iš Briuselio.
Jimvic ir jo tėvai mums spaudžia rankas, paskutinės nuotraukos kartu ir mes jau keliaujam link uosto.
Su Jimvic ir jo dukterėčia
Pusvalandžio kelionė taksi (kamščių mieste beveik nebuvo) tekainuoja 75 pesus (3,5Lt) ir mes jau skuodžiam į keltą Cebu – Tagbilaran. Šis pasiplaukiojamas atsieina kiek daugiau – 525 pesais (25,5Lt) ploninam kišenes. Prastai ir trumpokai išmiegoję snūstelnam gerą valandžiukę.
Bohol‘e mus pasitinka gausybė taksistų, kurie vienas per kito galvas veržiasi prie mūsų. „Nuts Huts? 700 pesos“ – siūlo vežikai. Dainius tik nusijuokia ir modamas ranka šūkteli, kad džipnis mum atsieis 20. Bandydamas mums susukti galva įkyrus triračio vairuotojas klausia kur mums reikia. “Jipney’s terminal. How much?”-teiraujasi Dainius. Vežikas pasiūlo už 20 pesų mus iki ten mestelti ir visą kelią įtikinėja, kad galėtų nuvežti iki Nuts Huts: “I give you special price. 500 pesos.” – bando įkalbėti. “Ok, I live by Nuts Huts. I take you there for 300 pesos.“ – įkyriai neatlyžta. Galiausiai vairuotojas mus išlaipina džipnių terminale ir nusivylęs savo derybininko sugebėjimais traukia toliau žvejoti klijentų. „Turistinis miestas“ - nusivylęs murma Dainius. Aš irgi nelieku patenkinta tokiu šiltu sutikimu, bet patyliukais tikiuosi, kad toliau viskas eisis geriau.
Džipniu veik valandą riedam iki Loboc miestelio, o 3 km už jo, kažkur džiunglėse įsikūrę Nuts Huts – maži jaukūs namukai upės pašonėje. Lietuvaičių jau kartą išbandyta ir rekomenduota vietelė. Išsilaipinę Loboc toliau galime rinktis – laivelis upe po 150 pesus (7Lt) arba eiti pėškomis 3 kilometrus. Pasirenkam taupųjį variantą, o aš spjaudausi kopdama sąlyginai judriu kalnų keliu į viršų.
Pagal nuorodas nusukę džiunglių keliuku galiausiai prienam mus pasitinkančia iškabą „Nuts Huts“ ir statut statutėliausius laiptus žemyn link upės. Mus pasitinka maloni filipinietė, kuri paskiria mums namuką - Casablanca. Papasakoja kelią link jo, dar vienas nusileidimas laiptais, o mintyse aš jau skaičiuoju, kad čia pagyvenus bent porą dienų mano filipinietiškieji 6 kilogramai netruks ištirpti.
Nuts Huts
Džiunglių glūdumoje, paupy, išrykiuoti veik dešimtis tradicinių filipinietiškų namuku: Honey moon in vegas, The star is born smagiais vardais pakrikštytos trobelės papildo savitą Nuts Huts dvasią. Tekainčios vos 500 pesų nakčiai trobelės nuo šiol tampa mano mėgstamiausia apsistojimo vieta Bohol‘e. Palmės, smaragdinės spalvos upė ir šnaranti džiunglių ramybė man atrodo kaip tikras išsigelbėjimas po šurmulingojo Cebu miesto.
Casablanca
Įsikuriam Casablanc‘oje ir džiunglės ima skęsti nakties tamsoje. Čia teks pradėti gyventi pagal jų taisykles – sutemus belieka gurkšnoti alų vietiniame restorane, rašyti arba sliūkinti į lovą. Iš restorano grįždama viena į mūsų trobelę pėduoju neapšviestu miško takeliu. Aplink čirškauja, kurkia, švilpauja įvairiausi gyviai. Akimirkai nusigąstu, nes priešaky sušvyturiuoja švieselė – jonvabalis – nusiraminu prisimindama jų ne vieną mačiusi Negros saloje. Geriau įsižiūrėjus jų čia pilnos džiunglės - šviečia kaip kalėdinės lemputės. Atsargiai statydama kojas tikiuosi, kad neužlipsiu ant kokios gyvatės ir galiausiai atsiduriu mūsų namuke.
Laikas ankstyvam poilsiui. 20 valanda. Labanakt vaikučiams.
