Chocolate Hills
Ankstyvas džiunglių rytas mus žadina 7 valandą. Nekantriai keliuosi, lendu po šaltut šaltutėliu dušu prie kurio jau įpusėjus antrąjai savaitei imu priprasti. Vienintelė vieta, kur galėjau džiaugtis šiltu dušu buvo vila Guimaras saloje. Visur kitur čia tik šaltas vanduo – tokiai lepūnėlei kaip aš – tikras košmaras iš ryto. Žadinu Dainių, ruošiamės, pusryčiaujam ir leidžaimės į pirmąją ekskursiją saloje. Viena žymiausių salos vietų – Chocolate hills. Galybė beveik identiškų kalvų vienoje vietoje. Vasara jos nusidažo ruda spalva, todėl pramintos šokodalo vardu. Gaila, čia esame nesezono metu, bet aš pažadu jas nudažyti rudai pasidarbavusi fotošopu:)
Pakeliui į kalvas sutinkam dvi švedes. Pasirodo. merginos keliauja ta pačia kryptimi, taigi, visi pasišnekučiuodami ir draugiškai sulaukiam vietinio autobuso. Čia jie be langų ir atvirom durimis važiuoja kalnų serpantinais. Niekas nesijaudina, kad nesaugu stovėti prie durų, o aš sėdžiu tvirtai įsikibusi sėdynės rėman dedu visas viltis, kad išliksim gyvi ir be avarijų lenkdami mašinas ir motociklus pavojinguose posūkiuose. Dvidešimties kilometrų kelionė užtrunka apie valandą. Atvykstam.
Išvydę baltaodžius vairuotojai skuba prie mūsų siūlydami užvešti įkalnėn. Draugiškai atsisakom pareikšdami, kad į kalną užlipti galim ir savomis kojomis. Liekam vieninteliai, einantys pėškom. Papėdėje išvystam užrašus – „Entrance fee 50 pesos“. Dainius nemaloniai nustemba ir dalinasi prisiminimais, kad prieš penkis metus, čia sutiko vienintelį būrelį filipiniečių, o apie apsilankymo mokestį nebuvo nė minties. Viskas tampa perdaug turistiška - nusiminę kopiam į kalno viršūnę. Čia išvystam šniūrus turistų ir galybę įkyruolių fotografų siūlančių savo paslaugas. „Šita vieta man visai nepatinka“ – murma Dainius ir aš visiškai su juo sutinku.
Turistai
Chocolate Hills
Nusifotografuojam ir su šveicarėmis leidžiamės žemyn. Mūsų kompanjonės kartu sėda į vietinį prigūstą autobusą ir traukiam į civilizaciją – internetas mum visiem kaip narkotikas.
Švedės skundžiasi išalkusios, taigi ieškom vietelės užkąsti. Tradicinės, į valgyklas panašios kavinukės nei joms nei man neatrodo pernelyg patraukliai, todėl bandom ieškoti kažko labiau civilizuoto. Dėja, vienintelis pasirinkimas, minėtosios kavinukės. Preciziškai išsirenka maistą švedės, o valgydamos palieka pusę jo lėkštėje ir gan skeptiškai reaguoja, kai Dainius pasakoja joms apie kelionę po afriką, kur teko ragauti gyvačių mėsos, ar matyti žiurkių sriubą turguje.
Bažnyčia
Apžiūrėję antrą pagal senumą bažnyčią Filipinuose traukiam atgal į džiungles. Toliau nuo facebooko ir viso pasaulio. Forget time, stay for the moment. You are in the most beautiful country of the world.
It’s only two of us, who know what this moment means…
