Šiandien Dainius keliauja į Cebu pasitikti prie mūsų kelionės prisijungsiančios lietuvaitės Eglės. Iš didmiesčio jiedu sugrįš tik kitą dieną, taigi parai lieku viena džiunglėse. Pratempti laikui Dainių palydžiu į uostą ir lieku Bohole vienui viena. Po ilgoko laiko tarpo vėl vaikštau be kompanijos. Nors Boholas ir turistinė sala, tačiau žmonės nepratę matyti baltaodės merginos gatvėse vienos. Susilaukiu galybės vyrų žvilgsnių bei šūksnių. Reikia pasigauti transporto priemonę nuvykti iki džipnių terminalo. Pigiau bus važiuoti motoroleriu nei imtis triratį. Prie molo stovi vyrukų burys, turbūt vairuotojai. Prieinu, visi klausinėja, kur keliauju. Paklausiu kiek kainuos nuvykti iki stoties: „50 pesų“ – nė nemirktelėdamas siūlosi vienas iš vairuotojų. Aš atšaunu, kad tai perdaug ir jau nusigręžiu eiti tolyn. „Ok! 40!“ – nusileidžia. Aš jiems siūlau 20 ir pagaliau randam kompromisą – 25 pesai. ‚Nebloga derybininkė‘ - pagalvoju aš sau ir su trumpučiu sijonuku šoku ant motorolerio. Ilgakojė keleivė ant mopedo patraukia ne vieno vairuotojo ar praeivio žvilgsnius, o vairuotojas kalbina ir klausinėja ar turiu porą. „Vedusi“ – nekaltai meluoju savo vežikui, nes jau pavargau visiems aiškinti, kodėl nenorėčiau apsimainyti telefonų numeriais ar susitikti vakare.
I Loboc‘ą (miestelį netoli džiunglių kuriose apsistojome) atvykstu po 6 valandos vakaro. Visiška tamsa. Pamiršau, kad čia temsta taip anksti, o keliukas mišku iki namukų – 700 metrų. Dar važiuodama autobusu sunerimstu, kai šalia važiuojanti mergina užkalbina ir klausia kur traukiu naktį viena. Nuramina, kad čia per mišką eiti nėra labai pavojinga ir pataria naudotis mobiliuoju telefonu pasišviesti takeliui. Džiaugiuosi, kad telefonas neišsikrovęs ir geras 10 min žygiuoju tamsoje. Kiekvienas krebžderys krūmuose įbaugina iki negalėjimo, o kažkada net suabejoju ar nepasimečiau, nes kelias pasirodo šiektiek nepažįstamas. Galiasiai atsibeldžiu iki mūsų bazės turbūt pirmą karta taip džiaugdamasi priėjusi niekad nesibaigiančius laiptus.
Kadangi Dainius išvyko, pasiemiau pigesnį, vienvietį kambarį. Nemalonus netikėtumas – kambaryje nėra tinklelio nuo uodų ir feno. Pasirodo, pigesniems kambariams jų neduoda. Kągi, džiaugdamasi, kad šioje teritorijoje nėra maliarijos, praleidžiu naktį su uodais ir tarakonais laipiojančiais mano kūnu.
