Cock fight
Šiandien atsisveikinam su Egle, o mes keliaujam į gaidžių peštynes (cock fight). Gaidžių Filipinuose pilna visur: autobusai, pakelės, keltai. Vyrai, sako, myli savo gaidžius labiau nei žmonas, nes jei gera gaiduką turi, tai gera gyvenima visai šeimynai reiškia. Peštynėse, laimėjusio gaidžio šeimininkui tenka didelės sumos pinigų, tad jie ne tik žvilgantys ir gerai pamaitinti, bet stadiono prieangiuose net ir kambarius su oro kondicionieriais specialiai jiems įrengtus turi. Peštynių metu salė šurmuliuoja: vienas per kitą vyrukai ženklais ir šūksniais ląžinasi kuris gaidys laimės, o po kiekvienos kovos pinigai tiesiog skraido virš galvų: pralaimėjusysis meta sulankstytą pinigų ryšulėlį laimėtojui.
Yspūdinga išvysti gaidžių kovas, bet tai ką išvydau vėliau, stadijono sąvininkui, Richio tėčiui, surengus ekskursiją po užkulisius mane stebino kurkas labiau, nei pačios peštynės ar derybų procesas. Stadijono pašonėje įsikūrusi gaidžių gydykla – ligonine, jei taip ją galima būtų pavadinti. Kadangi kovojant, gaidžiam ant kojos pritaisomas peiliukas, kuriuo jie turi nukauti priešininką, dažnai gaidžiai ne miršta, o tiesiog lieka sužeisti. Tuomet jiems siūna žaizdas, tvarsto, gydo ir visais įmanomais būdais bando atgaivinti savo brangiausiuosius.
Kad išties būčiau pabuvojusi cock fight, nepraleidau progos pastatyti 100 pesų už kovą ir aš. Tik dėja mano gaidukas liko nukautas, tad atidaviau 5Lt vertės nominalą Jun‘ui ir džiaugiausi, kad nesutikau su Jun pasiūlymu eiti ląžybų dėl „balut“ valgymo. „Balut“, tai delikatesas Filipinuose, kurį vaikai valgo bent po tris kasdien. 16 dienų anties kiaušinis su embrionu viduje, kurį dievina veik kiekvienas Filipinietis. Bet kad ir kokia nuotykių ieškotoja esu, šį kartą mano skrandis neieško nuotykių….
