Bezdžioniukas
Tolimiausias mūsų kelionės tikslas Palawane – El Nido – miestelis pačioje salos šiaurėje. Iki jo 8 valandos kelionės autobusu. Pakeliui dar keletas vietų kurias norėtūsi, o kitas privaloma pamatyti. Tad nusprendžiam atstumą iki El Nido įveikti atkarpomis. Pirmas sustojimas – Sabangas. Čia galima rasti vieną ilgiausių požeminių upių pasaulyje, tad svečiuojantis Palawane ją apalnkyti tiesiog būtina. Dainius žadėjo trumpą kelionę, tačiau į kelionę leidęsi aštuntą valandą ryto miestelyje atsiduriam tik apie pietus. Požeminę upę lankysim rytoj, tad šiandien įsikuriam ir ilsimės.
Dainius nulūžta namuke palei jūrą, o aš skubu pasilepinti saulės atokaitoje. Kadangi žmonių čia ne per daugiausiai pagaliau galiu nesivaržydama kepintis saulutėje pamiršus net ir minimalius pliažo drabužėlius. Kai savo naujais potyriais pasidalinau su Dainium jis tiesiog suglumo ir nė nedvejodamas paklausė ar niekas man nieko nesakė.
Kurorte kur įsikūrėme atrandu prisijaukintą bezdžionėlę pririštą prie šakos. Leidžiu jai užlipti ant rankos, o jis (patinėlis) ima masturbuotis trindamasis man į ranką. Pakraupstu ir imu klykdama šauktis Dainiaus pagalbos. Traukiu ranką į šalį ir dar gerą pusvalandį negaliu atsitokėti – jaučiuosi išprievartauta. Kiek vėleliau išvystu vietinį vaikinuką išdykaujantį su šiuo patvirkusiu gyvunėliu. Jis ragina ją paglostyti, ir štai bezdžioniukas elgiasi kurkas geriauJ Po valandžiukės mudu tampam pačiais geriausiais naujais draugais. Vos tik bandant nueiti toliau, bezdžioniukas kimba man į palukus ir nepaleidžia. O kai galiausiai pavyksta išsivaduoti nuliūdęs delbia akis žemyn. Sugrįžus atgal, šoka man ant krūtinės ir šiltai įsirango į glėbį leisdamas susižavėjimo kupinus šūksnius.
„Įsimylėjau“ - po vakaro praleisto su bezdžioniuku konstatuoju Dainiui ir jau imu svarstyti, kiek šansų savo naująją simpatiją parsigabenti į namus. Dainius užtikrina kad šiąnakt nesileis miegoti tryse, o rytojui pasiūlo užsisakyti atskirą dvivietį kambarį man ir bezdžioniukui.
Labanakt.
